# Streso rūšys nuo kasdienio iki trauminio
Stresas – tai natūrali organizmo reakcija į iššūkius, pokyčius ar pavojus. Jis yra viena iš svarbiausių žmogaus savybių, leidžianti prisitaikyti ir reaguoti į aplinkos veiksnius. Tačiau stresas gali būti skirtingo pobūdžio ir intensyvumo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines streso rūšis – nuo kasdienio iki trauminio. Plačiau apie šią temą galite skaityti straipsnyje Streso rūšys nuo kasdienio iki trauminio.
## Kas yra stresas?
Stresas – tai organizmo reakcija į fizinius, emocinius ar psichologinius poreikius ar dirgiklius. Kai žmogus patiria stresą, jo kūnas pradeda gaminti hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie paruošia kūną kovai arba bėgimui. Nors stresinė reakcija gali būti naudinga trumpuoju laikotarpiu, ilgesnė stresinė būsena gali tapti žalinga sveikatai.
Stresas skirstomas į kelias pagrindines rūšis, priklausomai nuo jo trukmės, intensyvumo ir kilmės.
—
Kasdienis stresas
Kasdienis stresas yra lengvas, bet nuolatinis nepasitenkinimas arba susierzinimas, kuris atsiranda vykdant kasdienes veiklas. Šiai streso rūšiai būdingi situacijos, su kuriomis dažnai susiduriame:
Priežastys
– **Eismo spūstys:** Vėluojant į darbą ar susitikimą, užstringame transporto kamštyje.
– **Darbo reikalai:** Terminai, spaudimas, sudėtingi bendradarbiai.
– **Šeimos rūpesčiai:** Namų tvarkymas, vaikų priežiūra, konfliktai šeimoje.
– **Finansiniai sunkumai:** Kasdieniai su pinigais susiję rūpesčiai.
Kasdienio streso poveikis
Nors kasdienis stresas nėra toks intensyvus kaip kitos streso rūšys, jis gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, jei tampa lėtiniu. Tai gali sukelti nuovargį, sumažinti imunitetą arba paskatinti kylančius konfliktus santykiuose.
—
Aklinantis arba stiprus stresas
Šis streso tipas yra susijęs su situacijomis, kurios kelia daug didesnį spaudimą nei kasdienis stresas. Jis gali atsirasti dėl staigių pokyčių arba didelių iššūkių.
Priežastys
– **Sunkus išsiskyrimas ar skyrybos.**
– **Darbo praradimas arba finansiniai nuostoliai.**
– **Sunki liga ar mirtis artimoje aplinkoje.**
– **Staigūs gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, persikėlimas į kitą šalį.**
Poveikis organizmui
Dėl aklinančio streso žmogus gali pasijusti bejėgis, prislėgtas ar pervargęs. Jis dažnai siejamas su miego sutrikimais, energijos trūkumu, perdegimu, emociniu nestabilumu arba net depresija.
Svarbu tinkamai kovoti su tokiu stresu: pasikonsultuoti su specialistais, išmokti atsipalaidavimo metodų, tokių kaip meditacija, arba užsiimti aktyvia fizine veikla.
—
Lėtinis stresas
Lėtinis stresas yra ilgalaikė įtampa, atsirandanti dėl nuolatinio spaudimo ar problemų, kurios atrodo neįveikiamos.
Priežastys
– **Ilgalaikiai finansiniai iššūkiai.**
– **Nesišypsantis darbas arba slogus santykis su kolegomis.**
– **Kankinantys santykiai šeimoje ar partnerystėje.**
Kuo pavojingas lėtinis stresas?
Laiku nesumažinus lėtinio streso, organizmas gali patirti ilgalaikių padarinių, tokių kaip:
– Aukštas kraujospūdis.
– Širdies ir kraujagyslių ligos.
– Virškinimo problemos.
– Depresija ar kiti emocinės sveikatos sutrikimai.
Tinkama pagalba, reguliari fizinė veikla, sveika mityba ir emocinė parama gali padėti mažinti lėtinio streso poveikį.
—
Trauminis stresas
Trauminis stresas yra stipriausios rūšies stresas, kuris atsiranda, kai žmogus patiria ar stebi gyvybei pavojingas situacijas, tokias kaip karo veiksmai, fizinis ar emocinis smurtas, stichinės nelaimės ar sunki avarija.
Simptomai
1. **Flashback (atkryčiai):** Stiprus situacijos prisiminimas, kuris kyla netikėtai.
2. **Bėgimas nuo problemų:** Emocinis arba fizinis atsitraukimas nuo streso šaltinio.
3. **Fiziniai sutrikimai:** Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas arba pasunkėjęs kvėpavimas.
4. **Dėmesio ar dėmesio stokos problemos.**
Potrauminio streso sindromas (PTSS)
Trauminis stresas gali išsivystyti į potrauminio streso sindromą (PTSS) – medicininę būklę, kuriai dažniausiai reikia psichologinės pagalbos, kartais net medikamentinio gydymo.
—
Kaip valdyti stresą?
Naudingi patarimai kovojant su bet kokio lygio stresu:
– **Atpažinkite stresą:** Svarbu suprasti savo streso šaltinius ir rūšį.
– **Praktikuokite atsipalaidavimo technikas:** Joga, meditacija, gilus kvėpavimas.
– **Rūpinkitės savimi:** Subalansuokite darbo ir poilsio ritmą, maitinkitės sveikai, miegokite tinkamai.
– **Ieškokite pagalbos:** Jei stresas tampa sunkiai valdomas, pasikalbėkite su psichologu ar terapeutu.
Stresas yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau svarbu mokėti jį atpažinti ir tinkamai tvarkytis su jo poveikiu. Plačiau šią temą galite išnagrinėti Streso rūšys nuo kasdienio iki trauminio.
—
Išvada
Stresas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, darantis įtaką fizinei, emocinei ir psichinei žmogaus būklei. Nuo kasdienio patirtų rūpesčių iki trauminio streso pasekmių – kiekviena rūšis reikalauja skirtingų sprendimų ir palaikymo metodų. Svarbiausia – atpažinti stresą, suprasti jo šaltinius ir išmokti su juo efektyviai kovoti. Tegul stresas tampa tik dar viena galimybe tobulėti, o ne našta, trukdančia mėgautis gyvenimu.