Kuo skiriasi formalus ir neformalus mokymas?
Mokymasis yra esminė žmogaus raidos dalis, tačiau jis gali vykti įvairesniais būdais. Dviejų svarbiausių mokymosi formų – formalaus ir neformaliojo mokymo – supratimas yra būtinas, norint tinkamai pasirinkti mokymosi strategijas skirtingose gyvenimo srityse. Šiame straipsnyje aptarsime formalųjį ir neformalųjį mokymą, jų savybes, privalumus ir trūkumus, o taip pat pateiksime lentelę, kuri padės geriau suprasti šių dviejų mokymo formų skirtumus.
Formalaus mokymo apibrėžimas
Formalus mokymas apima struktūrizuotą ir organizuotą ugdymo procesą, kuris paprastai vyksta mokyklose, universitetuose ir kitose švietimo institucijose. Šis mokymas dažnai remiasi oficialiais mokymo programomis, kurios yra akredituotos ir pripažintos valstybinių ar kitų institucijų. Formalaus mokymo metu suteikiamos žinios, atitinkančios nustatytus standartus, ir jis paprastai baigiasi sertifikatais, diplomais ar kitais oficialiais dokumentais.
Neformaliojo mokymo apibrėžimas
Neformalus mokymas, kita vertus, yra laisvas ir nepriklausomas. Jis vyksta įvairiose situacijose, pavyzdžiui, bendruomenių centruose, savanorių grupėse arba tiesiog kasdieniame gyvenime. Neformalus mokymas gali apimti įgūdžių, žinių arba patirties įgijimą, nesusijusį su oficialiomis mokymo programomis. Dažnai jis būna orientuotas į asmeninį tobulėjimą ir praktinius įgūdžius, o jo rezultatai nėra oficialiai sertifikuojami.
Formalaus ir neformaliojo mokymo skirtumai
Toliau pateikiama lentelė, kurios pagalba geriau suprasite, kuo skiriasi formalus ir neformalus mokymas:
| Aspektas | Formalus mokymas | Neformalus mokymas |
|---|---|---|
| Struktūra | Labai struktūrizuotas ir organizuotas | Laisvas ir nelabai organizuotas |
| Vieta | Mokyklos, universitetai, kolegijos | Bendruomenių centrai, darbovietės, savanoriškos veiklos |
| Mokymas | Remiasi oficialiomis mokymo programomis | Įvairios, neformalios ugdymo veiklos |
| Vertinimas | Oficialūs egzaminai ir pažymiai | Nėra oficialaus vertinimo |
| Rezultatai | Sertifikatai, diplomai | Asmeninis tobulėjimas, praktiniai įgūdžiai |
| Motyvacija | Dažnai vidinė (noras pasiekti akademinį laipsnį) | Dažnai išorinė (noras tobulėti, mokytis naujų dalykų) |
Formalaus mokymo privalumai
1. Akreditacija ir pripažinimas: Formalus mokymas dažniausiai yra akredituotas ir pripažintas, todėl įgijus diplomą galima lengviau rasti gerai apmokamą darbą.
2. Struktūra: Struktūrizuotas mokymosi procesas suteikia aiškią mokymosi kryptį ir tikslus.
3. Teorinės žinios: Formalus mokymas daugiausiai orientuojasi į teorinių žinių perteikimą, kas yra svarbu tam tikrose profesijose.
Neformaliojo mokymo privalumai
1. Lankstumas: Neformalus mokymas leidžia pasirinkti mokymosi tempus ir formas, kurios geriausiai atitinka individualius poreikius.
2. Pritaikomumas: Neformalus mokymas dažnai orientuotas į praktinius įgūdžius, kurie gali būti tiesiogiai pritaikomi darbe.
3. Asmeninė patirtis: Neformalus mokymas suteikia galimybių mokytis iš realios patirties ir bendrauti su kitais mokymosi proceso metu.
Formalaus ir neformaliojo mokymo trūkumai
Formalus mokymas:
– Gali būti pernelyg griežtas, nes studentai privalo laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų.
– Kartais jis nesugeba atitikti greitai besikeičiančių darbo rinkos poreikių.
Neformalus mokymas:
– Gali trūkti struktūros, todėl kai kuriems žmonėms gali būti sunku susikaupti ir mokytis.
– Dažnai trūksta oficialaus pripažinimo, todėl žinios ir įgūdžiai gali būti mažiau vertinami darbdavių.
Išvados
Formalus ir neformalus mokymas turi savo unikalius privalumus ir trūkumus. Svarbu teisingai pasirinkti tinkamą mokymosi metodą, atsižvelgiant į asmeninius tikslus ir aplinkybes. Idealus variantas gali būti abu metodai kartu, siekiant užtikrinti kompleksinį ir įvairesnį mokymosi procesą, kuris padėtų pasiekti geresnių rezultatų tiek teoriškai, tiek praktiškai.